Stalkeris 2: neteisingai įvertintas šedevras?

Raphaelis Colantonio, išgarsėjęs tokiais savo darbais kaip „Dishonored“ ir „Prey“, buvo akivaizdžiai sutrikęs dėl „Stalker 2“ iš Metacritic-73 gauto balo. Jis kreipėsi į „Twitter“ ir kaltino esamas peržiūros sistemas, skatinančias mažiau kūrybiškumo ir daugiau techninio poliravimo bei drąsių dizaino pasirinkimų:

"Metacritic ekosistema skatina kūrėjus kurti saugius, bet nuobodžius žaidimus. Jei žaidimas bus gerai derinamas paleidimo metu, jums garantuojama 80%, kad ir koks jis būtų nuobodus."

Colantonio atveju ši sistema baudžia žaidimus, kurie iš tikrųjų rizikuoja ir paleidžiami su mažais trūkumais. Jo nuomone, „Stalker 2“, nepaisant kritikų pripažinimo dėl ambicingo dizaino ir įtraukiančio pasaulio, buvo neteisingai įvertintas dėl nedidelių techninių trūkumų paleidimo metu.

GGBET internetinio kazino vartotojai ir užkietėję žaidėjai tapo audringos diskusijos apie žaidimą Stalker 2: Heart of Chornbyl liudininkai. Kad ir kaip kritikuojamas dėl kai kurių techninių aspektų, šis žaidimas taip pat skirtas pasinerti į atmosferą ir pasaulį, pripildytą smagių žaidimo akimirkų. Apžvelkime šį ginčą, žaidimo stipriąsias puses ir didžiausią šiuolaikinių žaidimų kūrimo sudėtingumą.

Stalker 2 stiprūs taškai

Kritikai ir žaidėjai mano, kad „Stalker 2“ yra tikrai puikus daugeliu atžvilgių: pasaulio kūrimas, žaidimas, pasakojimas ir atmosfera. Tai puikiai išskiria jį iš bet kurio kito žaidimo žanro dėl savo specifinių privalumų, net ir su techniniais trūkumais. Taigi čia atidžiau pažvelkime į tai, kas priverčia jį spindėti:

Atmosferos pasaulio kūrimas

Černobylio išskirtinė zona „Stalker 2“ yra siaubingos apleistos ir persekiojančio grožio vieta. Oro sistemos, dinaminis apšvietimas ir aplinkos garso dizainas suteikia įtraukimo jausmą, tarsi tikrai keliautumėte po branduolinę dykvietę.

Vaizdinės ir garso detalės yra ne tik puošmenos, bet ir yra pagrindinės žaidimo dalies dalis, nes visada reikia ieškoti anomalijų ir priešų. Pagrindas tikrai išskirtinei išgyvenimo patirčiai yra dėl kruopštaus dėmesio detalėms.

Įtraukiantis vaidmenų žaidimas

Be siužeto, „Stalker 2“ žaidimo eiga suteikia žaidėjams daug galimybių: jie gali pasirinkti prisijungti prie kitų frakcijų, rasti slaptų vietų ir atnaujinti savo įrangą, kad būtų galima žaisti įvairius žaidimo stilius. Visa tai suteikia galimybę kartoti, nes kiekvienas skirtingas žaidimas gali atskleisti kitą perspektyvą arba atskleisti anksčiau praleistus istorijos elementus.

Atmosfera nepanaši į bet kurią kitą

Yra keletas žaidimų, kuriuose nuotaika užfiksuota taip aiškiai kaip „Stalker 2“. Atrodo, kad įtampa naršant pasaulyje, kuriame žmogus gali mirti už bet kurio kampo, yra apčiuopiamas. Dėl daugybės akimirkų, subtilių aplinkos ženklų ir net įvykių nenuspėjamumo žaidėjai retai kada jaučiasi saugūs.

Zonoje jausmas toks, lyg tai būtų personažas pats – gyvas, priešiškas ir paslaptingas. Puikiai tai papildo persekiojanti muzikinė partitūra, kartais maišanti klaikią tylą su veiksmo pliūpsniais, kad susidarytų ritmas, kuriame žaidėjai gali lengvai būti įtraukti.

Vizualinės ir techninės inovacijos

Nors buvo pastebėtos techninės problemos, žaidimo grafika ir dizainas yra tikrai ambicingas. Pažangūs atvaizdavimo metodai, taip pat tikroviškos tekstūros, atgaivina išskirtinę zoną, todėl tyrinėjimas vizualiai nuostabus. Nuo apleistų pramoninių kompleksų iki tankių miškų plotų – kiekvienos srities detalės atspindi kūrėjų atsidavimą autentiškam postapokaliptiniam pasauliui.

Techninės problemos

Turėdamas visas šias stipriąsias puses, „Stalker 2“ buvo vertinamas dėl techninių trūkumų. Dažni skundai yra šie: klaidos priešo puolimo metu, kartais matomos iš niekur, sutrikdo įsitraukimą; veikimo sutrikimai, pvz., kadrų dažnio sumažėjimas ir gedimai; nenuoseklus priešų elgesys, padaro susidūrimą varginantį dėl AI problemų.

Vienas apžvalgininkas pavadino žaidimą „Geriausiu, bet labiausiai sugedusiu žaidimu, kurį žaidžiau visus metus“, parodydamas, kad žaidimo kokybė ir būsena paleidimo metu nesutampa.

Didesnis paveikslas: kūrybiškumas prieš tobulumą

Colantonio kaltina Metacritic, kad kuriant žaidimus iškyla didesnė problema:

• Rizikos vengimas: kūrėjai skatinami tobulinti techninius aspektus, o ne diegti naujoves. Saugūs, formuliniai žaidimai paprastai sulaukia aukštesnių įvertinimų nei eksperimentiniai, kurie yra netobuli.

• Trumpalaikiai sprendimai: tokie žaidimai kaip „Stalker 2“ dažnai pakartotinai vertinami teigiamai, kai po paleidimo atnaujinimai išsprendžia technines problemas, o tai reiškia, kad pradiniai įvertinimai nevisiškai atspindi jų potencialą.

Colantonio, žaidimuose pirmenybė turėtų būti teikiama žaidėjų įsitraukimui ir kūrybiškumui, o ne tobulumui. Jo manymu, kad „Stalker 2“ yra drąsus pavadinimas, nesąžiningai nubaustas už grubius kraštus.